Pagarba Tėvynei per istorijos pažinimą: prasmingos veiklos Panevėžio kalėjime

Valstybės simbolių prasmė ir istorinė atmintis – pagrindinės temos, kurias Panevėžio kalėjime nagrinėjo įstaigoje bausmę atliekančios moterys. Siekiant ugdyti pilietiškumą, gilinti žinias apie Lietuvos laisvės kelią ir puoselėti pagarbą Tėvynei, įstaigoje surengtas prasmingų edukacinių renginių ciklas.

Kovo 10 dieną Trakų istorijos muziejus nuotoliniu būdu vedė edukaciją „Lietuvos valstybės simboliai“. Jos metu dalyvės susipažino su Lietuvos vėliavos ir herbo atsiradimo istorija bei analizavo jų reikšmę tautos savimonei ir valstybės tęstinumui. Specialistai pabrėžė, jog valstybės simboliai – tai ne tik formalūs ženklai, bet ir gyva istorijos dalis, vienijanti šalies piliečius.

Šventinį laikotarpį vainikavo kovo 9–12 dienomis vykusi viktorina, kurios metu drausmės grupėje bausmę atliekančios nuteistosios ir suimtosios turėjo galimybę pasitikrinti žinias apie Lietuvos laisvės kelią, svarbiausias istorines datas bei asmenybes, formavusias modernią valstybę.

Tokios iniciatyvos – svarbi resocializacijos proceso dalis, skatinanti ne tik domėtis šalies istorija, bet ir ugdyti pilietiškumą. Renginių metu akcentuota, jog laisvė nėra savaime suprantamas dalykas – tai vertybė, kurią būtina branginti, ginti ir perduoti ateities kartoms. Tai priminimas, kad kiekvienas pilietis yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, o meilė Tėvynei prasideda nuo pagarbos, žinojimo ir bendrystės.

Atnaujinimo data: 2026-03-12

Taip pat skaitykite:

Pravieniškių 2-ajame kalėjime ir Asmens sveikatos priežiūros padalinyje paminėta Valstybės diena

Kūrybiškumas, kantrybė ir antras gyvenimas daiktams

Operos solistės koncertas Vilniaus kalėjime

Šiaulių kalėjime paminėta Šeimų diena: dėmesys nuteistųjų ir vaikų ryšio stiprinimui

Alytaus kalėjime atidaryta nuteistųjų kūrybos paroda „Antrasis daiktų gyvenimas“