Ką pasakoja Žolinės papročiai: pažintis su gyvąja tradicija

Artėjant Žolinei, Pravieniškių 2-ajame kalėjime ir Asmens sveikatos priežiūros padalinyje surengtos edukacinės veiklos, kvietusios į vieną seniausių Lietuvos kalendorinių švenčių pažvelgti per istorijos, etnologijos ir tautosakos prizmę.

Rugpjūčio 12 d. Asmens sveikatos priežiūros padalinyje nuteistieji dalyvavo edukacinėje programoje „Žolinės tradicijos ir papročiai“. Jos metu kalbėta apie šventės kilmę, skirtinguose Lietuvos regionuose gyvavusius papročius, žolynų puokščių simboliką ir žmogaus santykį su gamta. Dalyviai taip pat žiūrėjo filmus apie Žolinės atlaidų tradiciją Krekenavoje ir senąsias apeigas prie Molavėnų ąžuolo, o įgytas žinias pasitikrino viktorinoje.

Rugpjūčio 14 d. abiejų padalinių nuteistieji nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja, etnologe ir tautosakininke Gražina Kadžyte. Lektorė pasakojo, kaip Žolinės tradicijos keitėsi bėgant laikui, kuo skyrėsi atskiruose Lietuvos regionuose ir kokią vietą ši šventė užima mūsų kultūroje.

Edukacijos leido Žolinę pažinti ne tik kaip rugpjūčio 15-ąją minimą šventę, bet ir kaip gyvą kultūros reiškinį, kuriame susipina krikščioniškoji tradicija, senieji lietuvių papročiai ir pagarba gamtai. Tokie susitikimai suteikia galimybę atrasti Lietuvos kultūros paveldą per istorijas, papročius ir žmones, kurie juos tyrinėja bei perduoda toliau.

Atnaujinimo data: 2026-08-19

Taip pat skaitykite:

Penkeri metai kūrybos: Pravieniškėse odos dirbiniai gimsta nuteistųjų rankose

Kūryba iš gamtos: nuo mandalų iki portretų

Šeimų diena Marijampolės kalėjime: laikas, skirtas svarbiausiam ryšiui

Panevėžio kalėjime – viktorina, skirta Žolinei

Karjeros galimybės iš arti: pažintis su darbu Lietuvos kalėjimų tarnyboje