Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (www.teismupraktika.lt)
Kortelė:
1645881_RegNr_A-1495-442/2018
Administracinė byla Nr. A-1495-422/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03667-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. liepos 14 d. raštą Nr. 96-2468; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 2S-4521; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui prašomus drabužius ir avalynę, radijo imtuvą, elektrinį virdulį ir stalo žaidimus; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą išduoti pareiškėjui elektrinį virdulį, radijo imtuvą, stalo žaidimus, kepurę, viršutinius marškinius, marškinėlius, puskojines, apatinius, batus, sportbačius, šlepetes ir striukę. Lukiškių TI-K administracija 2016 m. liepos 14 d. raštu pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas apskundė jį Departamentui. Departamentas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 2S-4521 įpareigojo Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui prašomus darbužius bei avalynę, tačiau Lukiškių TI-K administracijos 2016 m. liepos 14 d. rašto dalį dėl elektrinio virdulio išdavimo paliko nepakeistą, taip pat Departamentas nepasisakė dėl pareiškėjo teisės gauti radijo imtuvą bei stalo žaidimus. Pažymėjo, kad nuteistieji turi teisę naudotis elektriniais prietaisais, todėl Lukiškių TI-K bei Departamento sprendimai yra nepagrįsti bei neteisėti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas nurodė patyręs didelių nepatogumų, depresiją, dvasines kančias, todėl patirtą neturtinę žalą vertino 3 000 Eur.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–28) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Kadangi pareiškėjas yra perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą, jo prašymas išduoti virdulį negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl stalo žaidimų išdavimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Kameroje Nr. 223, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtas radijo taškas, tačiau šiuo metu nėra galimybės per radijo tašką klausytis pageidaujamų radijo stočių. Manė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nes nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos neteisėtų veiksmų sąlygos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 43–45) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
6. Paaiškino, kad Departamentas 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2S-4521 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė, kad skundžiamo Lukiškių TI-K sprendimo naikinti nėra pagrindo. Ginčijamu raštu Departamentas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją nurodydamas, kad, jeigu nuteistasis asmuo neturi reikiamo (nustatyto) kiekio asmeninių drabužių, įkalinimo įstaiga turi aprūpinti nuteistuosius trūkstamais drabužiais. Pažymėjo, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, taip pat pagrįsdamas sprendimą teisės aktų normomis, nurodė sprendimo apskundimo tvarką. Todėl manė, kad Departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. atsakymas Nr. 2S-4521 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo G. A. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 14 d. rašto Nr. 96-2468 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti radijo imtuvą. Panaikino Departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 2S-4521 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti radijo imtuvą. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą išduoti pareiškėjui radijo imtuvą. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo G. A. teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo G. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 5 d. raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išduoti jam vasarinę kepuraitę, marškinėlius, sportinį kostiumą, medvilnines puskojines, vasarinius batelius, sportbačius ir šlepetes; taip pat prašė išduoti elektrinį virdulį vandeniui pasišildyti, radijo imtuvą.
9. Lukiškių TI-K administracija 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 96-2468 informavo pareiškėją, kad pareiškėjas turi savo drabužių bei avalynės, todėl jo prašymas išduoti drabužių ir avalynės netenkintinas. Taip pat pažymėjo, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Kadangi pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą, Lukiškių TI-K konstatavo, kad prašymas išduoti virdulį negali būti tenkinamas.
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K administracijos 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 96-2468, Departamentui padavė skundą, pakartotinai prašydamas išduoti drabužių bei avalynės, elektrinį virdulį, radijo imtuvą. Taip pat pareiškėjas šiuo skundu prašė išduoti jam stalo žaidimus.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K rašto, Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 173 straipsnio 3 dalimi, Aprūpinimo normomis ir pažymėjo, kad iš paminėtų teisės nuostatų seka, jog asmeniui reikalingi drabužiai išduodami tuo atveju, jei asmuo jų neturi.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas kas mėnesį periodiškai nuo 2016 m. birželio 3 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais leisti užsisakyti viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugą. Iš prašymų turinio matyti, kad pareiškėjas turi būtiniausių viršutinių drabužių. Be to, Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 24-8075 patvirtina, kad pareiškėjui G. A. 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduoti drabužiai (kelnės ir marškinėliai), kuriuos jis priėmė ir priėmimo faktą patvirtino savo parašu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino pareiškėjo teisę gauti drabužius, kurių pareiškėjas neturi, todėl šiuo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko.
14. Dėl pareiškėjo prašymo išduoti elektrinį virdulį teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu paskirta nuobauda, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Teismas vadovavosi BVK 145 straipsnio 2 dalimi, Aprūpinimo normomis ir pažymėjo, kad Aprūpinimo normų pastaboje nurodyta, jog elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, draudžiama naudotis elektriniu virduliu. Taigi ir pareiškėjui, kuris atlieka bausmę kamerų tipo patalpose, šiuo elektros prietaisu naudotis yra draudžiama. Nesant duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nepagrįstai buvo draudžiama naudotis elektriniu virduliu ar kad Departamentas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo elektros prietaisu pareiškėjui naudotis draudžiama, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K ar Departamento veiksmų buvimo fakto šiuo aspektu, kaip būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti.
16. Dėl pareiškėjo prašymo suteikti radijo imtuvą bei stalo žaidimus teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normomis, pagal kurias palatoje, kameroje, baudos izoliatoriuje, karceryje, klube, mokykloje, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambaryje turi būti po vieną radijo imtuvą. Taip pat įtvirtinta, kad stalo žaidimai (šachmatai) išduodami po 1 komplektą kiekvienam būriui (skyriui), kamerai (išskyrus karcerį, drausmės, baudos izoliatorius), palatai.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 5 d. raštu Lukiškių TI-K administracijai nereiškė reikalavimo dėl stalo žaidimų išdavimo. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas taip pat neturėjo pareigos dėl šio reikalavimo pasisakyti. Todėl šia apimti pareiškėjo argumentus teismas laikė nepagrįstais.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo radijo taškas, tačiau radijo imtuvas ir radijo taškas pagal savo esmę nėra visiškai tapatūs dalykai. Teismas akcentavo, kad naudodamasis radijo tašku Lukiškių TI-K laikomas asmuo neturi objektyvios galimybės pasirinkti radijo stotį. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat paaiškino, kad kalinami asmenys neturi galimybės per radijo taško sistemą klausytis savo pageidaujamų radijo stočių. Todėl teismas kameroje buvusio radijo taško nelaikė tinkamu kameros aprūpinimo radijo imtuvu būdu. Taigi teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė turėti Lukiškių TI-K išduotą radijo imtuvą. Atsižvelgdamas į tai, Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 14 d. rašto Nr. 96-2468 ir Departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 2S-4521 dalis dėl radijo imtuvo neišdavimo teismas laikė nepagrįstomis ir įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją išduoti pareiškėjui radijo imtuvą.
19. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo teisės gauti radijo imtuvą. Tačiau, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertino nurodyto pažeidimo mastą bei trukmę, pažeidimo intensyvumą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį laikytini tokiais, jog jo teisės pažeidimo į teisę gauti radijo imtuvą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė Lukiškių TI-K gauti radijo imtuvą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88–90), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo atlyginti turėtas išlaidas už dokumentų kopijų parengimą.
21. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos. Kaip patvirtino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė klausytis kameroje esančio stacionaraus radijo transliacijų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 14 d. rašto Nr. 96-2468 dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti radijo imtuvą.
22. Pareiškėjas G. A. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 98–100), kuriame prašo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
23. Apeliaciniame skunde pažymi, kad rūbai, kurie buvo išduoti po nurodymo, netinkami, todėl negalima laikyti, kad Lukiškių TI-K tinkamai įvykdė įpareigojimą. Nurodo, kad nepagrįstai atsisakyta išduoti elektrinį virdulį, nes virduliu negalima naudotis atliekant nuobaudą pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą, o pareiškėjui nuobauda paskirta pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šiuo atveju pareiškėjui taikytinas BVK 86 straipsnyje nurodytas režimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems galima naudotis tiek elektriniu virduliu, tiek radijo imtuvu (administracinė byla Nr. A-3445-520/2016). Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo pagrindo priteisti piniginę kompensaciją ir prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 113–115), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
25. Atsiliepime pažymi, kad Aprūpinimo normose yra nustatytas ne tik drabužių sąrašas, kuriais įkalinimo įstaiga turi aprūpinti nuteistuosius, bet ir drabužių dėvėjimo terminas bei kiekis. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K buvo įpareigota išduoti prašomus drabužius, jei pareiškėjas išties neturi nustatyto kiekio asmeninių drabužių. Pareiškėjui pagrįstai buvo atsisakyta išduoti elektrinį virdulį, nes jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė klausytis kameroje esančio stacionaraus radijo transliacijų, todėl pareiškėjui taip pat pagrįstai atsisakyta išduoti radijo imtuvą. Be to, pareiškėjo nuobaudos laikas jau pasibaigęs, todėl mano, jog įpareigojimas išduoti radijo imtuvą nesukels jokių realių pasekmių pareiškėjui.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 117–118), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad palaiko atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 120–123), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė jam tariamai padaryta žala, nepateikia jokių įrodymų dėl skunde nurodytos žalos dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo
izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. liepos 14 d.
rašto ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. rugpjūčio 18 d.
sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo
reikalavimus įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui G. A. prašomus
drabužius ir avalynę, radijo imtuvą, elektrinį virdulį ir stalo žaidimus bei
priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
30. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 7 d.
sprendimu panaikino Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 14 d. rašto
Nr. 96-2468 ir Departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo
Nr. 2S-4521 dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjui išduoti radijo
imtuvą, ir įpareigojo Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui radijo imtuvą.
Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo G. A. teisė būti kalinamam Lukiškių
TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad
pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl elektrinio virdulio neišdavimo pagal savo
pobūdį laikytini tokiais, jog pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama
padarytos žalos atlyginimo forma.
31. Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, siekdamas,
kad jo skundas būtų tenkintas visiškai ir jam priteistas neturtinės žalos
atlyginimas pinigais, tiek atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai konstatavo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
32. Vertindama pareiškėjo reikalavimą išduoti jam elektrinį
virdulį, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139
patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos
galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių
pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų
(toliau – ir Aprūpinimo normos) pastaba (2010 m. vasario 25 d.
įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), kurioje numatyta, kad elektriniu
virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų
tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka
nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi Aprūpinimo normose įtvirtintą
teisinį reglamentavimą, sutinka su atsakovo argumentu, kad kalėjimo kamera,
kurioje pareiškėjas atliko nuobaudą, kai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas,
neturėjo būti aprūpinta elektriniu virduliu. Aprūpinimo normose numatyta,
kad kalėjimo kameroje turėjo būti 1 elektrinis virdulys,
tačiau pastaboje įtvirtinta išimtis, kurios kalėjimo kameros
elektriniu virduliu neaprūpinamos, t. y. tos, kuriose nuteistieji atlieka
nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjui buvo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta
nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Pareiškėjo
apeliaciniame skunde nurodyta administracinė byla (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A-3445-520/2016) šiuo aspektu neaktuali, nes nesutampa
bylų faktinės aplinkybės dėl paskirtos nuobaudos. Paminėtoje byloje pareiškėjui
buvo skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, tuo tarpu pareiškėjui
nagrinėjamoje byloje skirta kita nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas.
Kadangi pareiškėjui buvo paskirta būtent Aprūpinimo normų pastaboje numatyta
nuobauda, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad
Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti elektrinį virdulį.
34. Nors byloje nėra ginčo, kad kameroje, kurioje buvo laikomas
pareiškėjas, buvo radijo taškas, tačiau radijo imtuvas ir radijo taškas pagal
savo esmę nėra visiškai tapatūs dalykai, todėl kameroje buvęs radijo taškas
nelaikytinas tinkamu kameros aprūpinimo radijo imtuvu būdu (žr. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A-3445-520/2016). Pareiškėjas tiek
skunde, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad negalėjo rinktis norimos
radijo stoties. Atsižvelgiant į tai ir Aprūpinimo normose numatytą
reikalavimą, kad palatoje, kameroje, baudos izoliatoriuje, karceryje, klube,
mokykloje, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambaryje turi būti po 1 radijo
imtuvą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Lukiškių TI-K rašto
ir Departamento sprendimo dalis dėl radijo imtuvo neišdavimo ir konstatavo, jog
buvo pažeista pareiškėjo teisė turėti Lukiškių TI-K išduotą radijo imtuvą.
35. Dėl pareiškėjo reikalavimo išduoti jam prašomus drabužius ir avalynę pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kas mėnesį periodiškai nuo 2016 m. birželio 3 d. kreipdavosi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais leisti užsisakyti viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugą. Be to, kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 19 d. pažymos Nr. 24-8075, pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduoti drabužiai (kelnės ir marškinėliai), kuriuos jis priėmė ir priėmimo faktą patvirtino savo parašu. Atsižvelgdama į tai, kad asmeniui reikalingi drabužiai išduodami tuo atveju, jei asmuo jų neturi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino pareiškėjo teisę gauti drabužius, todėl šiuo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko.
36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo formos teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareikimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 6.250 straipsnyje) bei teismų praktikoje suformuluotus
patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius
kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus
nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo
atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas
yra pakankama satisfakcija.
38. Dėl Lukiškių TI-K prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas,
susijusias su dokumentų kopijų byloje pateikimu teismo pavedimu, teisėjų
kolegija pabrėžia, kad dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą,
todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu
Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo
tvarka šiuo atveju netaikytina. Esant šioms aplinkybėms, pagal
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašomos išlaidos
nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015,
2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-575/2017,
2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1112-662/2018, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje
byloje Nr. A-1267-602/2018).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Virginija Volskienė