Socialinis darbas kalėjimuose

Nuteistųjų resocializacija Lietuvos kalėjimuose akcentuojama jau daug metų. Ji siejama su asmens grįžimu į visuomenę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Resocializacija orientuota į teistų asmenų elgesio pokyčius, kurie turėtų įtakos doram, atsakingam gyvenimui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nevykdant naujų teisės pažeidimų. Kalėjimuose įgyvendinama resocializacija neišvengiamai kloja pamatą tolesniam asmens gyvenimui išėjus iš laisvės atėmimo vietos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos šūkis „Žmogus. Atsakomybė. Pokytis.“ rodo, kad asmuo, atliekantis teismo paskirtą bausmę, turi turėti naują, dar vieną šansą įrodyti, kad, visų pirma, jis yra žmogus, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus, ir yra pasiruošęs svarbiems pokyčiams savo gyvenime. Pokyčių įgyvendinime kalėjimuose esminį vaidmenį atlieka resocializacijos procesas, kuriam įtaką daro įvairūs veiksniai. Na, o personalas, įskaitant ir socialinius darbuotojus, dirbančius tiesioginį resocializacijos darbą su bausmę atliekančiais asmenimis, ir yra vienas iš veiksnių, kuris prisideda prie sėkmės atvejų.

Pati resocializacijos sąvoka suponuoja galimas problemines sritis, susidariusias dėl asmens įkalinimo. Tai leidžia daryti prielaidą apie patirtus asmens sunkumus iki įkalinimo pradžios ir iššūkius izoliacijos metu. Dėl šių probleminių sričių įžvelgiamas kompleksinis, visapusiškas resocializacijos poreikis, siekiant nuteistojo neatitolinti nuo visuomenės. Probleminių sričių įvairovė, pavyzdžiui, ilgalaikė benamystės ar bedarbystės patirtis, galimų priklausomybių turėjimas, socialinių ryšių nutrūkimas ar socialinių įgūdžių trūkumas ir kiti galimi iššūkiai rodo, kad socialinis darbas būtinas siekiant sėkmingo asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pokyčio, bei norint įgalinti šiuos žmones veikti savarankiškai.

Socialinis darbas - tai iš anksto kartu su paslaugos gavėju numatytų veiksmų įgyvendinimas, organizuojant kompleksinį paslaugų paketą ir įvairiapusį pagalbos procesą, pasitelkiant daugelio sričių specialistus, siekiant atliepti asmens individualius, tarpasmeninius ir visuomeninius poreikius. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacija organizuojama tuo pačiu principu, kurį pasitelkia ir socialinio darbo profesinė sritis. Vis tik kalėjimuose susiduriama su papildomais iššūkiais, tokiais kaip asmenų izoliacija ir paslaugų prieinamumas. Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, patiria ne tik emocinę, tačiau ir fizinę atskirtį, kuri daro didelę įtaką resocializacijos kokybei, todėl Lietuvos kalėjimuose resocializacijos procesas prasideda nuo to momento, kai asmuo patenka į įkalinimo įstaigą.

Asmeniui patekus į kalėjimą, atliekamas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatomi statiniai ir dinaminiai veiksniai, darantys įtaką asmens mąstymui ir elgesiui. Atlikus vertinimą sudaromas individualaus resocializacijos planas ir numatomos resocializacijos priemonės, dėl kurių galimi asmens pokyčiai bausmės atlikimo metu. Taip pat esant poreikiui stiprinama tiek išorinė, tiek vidinė asmens motyvacija dalyvauti numatytose priemonėse. Na, ir, žinoma, šis planas visos bausmės atlikimo metu gali ir turi būti koreguojams pagal individualią asmens situaciją ir įvykusius pokyčius. Resocializacijos priemonės gali būti įvairios, tačiau socialiniai darbuotojai taiko elgesio korekcijos programas individualiai ir grupėms. Šios programos yra įvairios, pavyzdžiui, motyvacinio interviu metodu grįsta individuali programa, darbo grupėje programa, skirta lavinti socialinius įgūdžius, dailės terapija grįsta programa, skirta savęs ar emocijų pažinimui, komandinio darbo skatinimas ir kt. Šias programas socialiniai darbuotojai taiko baigę pirminius programų taikymo mokymus. Taip pat socialiniai darbuotojai, vadovaudamiesi Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašu, teikia palydėjimo paslaugas besiruošiantiems išeiti į laisvę asmenims. Palydėjimo paslaugos spektras taip pat platus. Tam, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę būtų galima padėti išspręsti problemas, sietinas su smurtu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu, motyvacijos stiprinimu, socialinių įgūdžių ugdymu, tinkamo partnerystės santykių kūrimu, įdarbinimu, įsiskolinimų dengimu ir kitas, kalėjimuose dirbantys socialiniai darbuotojai turi galimybę pasitelkti savivaldybių, į kurias asmuo rengiasi grįžti po laisvės atėmimo, socialinius darbuotojus. Teikiant šią paslaugą, galima sakyti, kad savotiškai asmuo, kuriam reikalinga pagalba, perduodamas iš rankų į rankas ir taip užtikrinamas paslaugos teikimo tęstinumas.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo socialinės darbuotojos

Kadangi problemos, su kuriomis susiduria bausmę atliekantis asmuo yra daugiasluoksnės, lokalizuojasi mikro, mezo ir makro lygmenyse, resocializacija kalėjimuose yra nukreipta į asmens, prisiimančio atsakomybę už savo veiksmus, ugdymą, jog jis būtų pasiruošęs svarbiems pokyčiams savo gyvenime ir gebėtų juos priimti visuomenėje priimtinais būdais. Visas šis procesas orientuotas į sėkmingą asmens grįžimą į visuomenę ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą.

Pati socialinių darbuotojų profesinė veikla yra labai dinamiška, kiekvieną dieną skirtinga ir aktyvi. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmes atlieka asmenys iš įvairių socialinių grupių t. y. negalią turintys asmenys, senyvo amžiaus asmenys, nepilnamečiai vaikai ir jaunuoliai, moterys ir t. t., todėl save atrasti kaip socialinio darbo profesionalą gali bet kuris. Kalėjime turime daug kontaktinio darbo konsultacijų grupių metu, per bendrus susirinkimus, renginių ir komunikacijos su izoliuotų asmenų artimiaisiais, bendradarbiavimo su kitų įstaigų specialistais. Taip pat turime ir įvairaus pobūdžio dokumentacinio darbo sietino su individualių resocializacijos planų pildymu, raštų ir atsakymų, pažymų bei ataskaitų rengimu. Na, ir, žinoma, dirbant socialinį darbą, reikia rasti laiko profesinių kompetencijų tobulinimui, todėl dažnai darbuotojams tenka iš anksto planuoti darbus, nes dalyvauja supervizijose bei intervizijose, kituose teminiuose mokymuose ar konferencijose.

Socialinis darbas kalėjimuose - gana platus, nes dirbama ne tik su asmeniu, kuris izoliuotas, ne tik su šio asmens šeima, tačiau organizuojamos ir socialinės integracijos priemonės, tokios kaip gyvenamosios vietos suradimas, užimtumo užtikrinimas, sveikatos problemų sprendimas, taip pat socialinės paramos gavimas, finansų valdymas, santykių su artimaisiais atkūrimas ir kitos priemonės, kurios nuteistajam bus reikalingos, kai jis išeis iš kalėjimo. Taip pat svarbu, kad socialinis darbuotojas palaikytų bendradarbiavimu grįstus santykius su savivaldybės administracija, į kurios teritoriją iš kalėjimo paleidžiamas asmuo bei  kitomis valstybės ir savivaldybės įstaigomis. Ne mažiau svarbu yra bendradarbiauti ir su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi, nes šios organizacijos paleidžiamiems asmenims gali suteikti reikiamą socialinę paramą.

Tiek kalėjimuose dirbantys socialiniai darbuotojai, tiek išorinių įstaigų partneriai yra svarbūs resocializacijos procese. Negalima išskirti vieno pagalbos teikėjo arba skirstyti juos prioritetine tvarka, nes individualizuojant resocializacijos priemones kiekvienam asmeniui skirtingi specialistai daro vis kitą įtaką įgalinimui, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendravimui ir bendradarbiavimui.

Vilniaus kalėjimo socialinės darbuotojos

Socialinis darbas kalėjimuose įnešė daug sąmyšio ne tik dėl to, kad tai anksčiau bausmių vykdymo sistemoje buvo plačiai nepažinta profesinė sritis, tačiau ir todėl, kad šie darbuotojai išlaiko nuolatinį tikėjimą, kad kiekvienam galima padėti, kiekvienas gali pasikeisti, visi turi turėti antrą šansą. Šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnyboje yra įsteigtos 64 socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybės, todėl ne tik dirbamas socialinis darbas ir teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ir kuriamas pasitikėjimu grįstas santykis tarp darbuotojų, asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę bei išorinių paslaugų teikėjų. Lietuvos kalėjimų tarnybos socialinių darbuotojų bendruomenėje turime tiek jaunų savo srities profesionalų, kurie savo profesinį kelią pradėjo vos gavę diplomus, tiek ir turinčių didelį profesinį stažą ir patirtį dirbant socialinį darbą su kitomis paslaugų gavėjų grupėmis.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė (socialinio darbo organizatorė) Gintarė Gerybaitė

Atnaujinimo data: 2024-09-12

Taip pat skaitykite:

Kompetencijų ugdymo valdyboje - Mokslo metų pradžia

Lietuvoje pirmą kartą vyko „Geltonojo kaspino“ bėgimas

Sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Paminėta Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Strasbūre – dėmesys žalingam izoliavimo vienutėse poveikiui ir galimoms alternatyvoms