Kokybiškos Lietuvos bausmių vykdymo sistemos sukūrimas – teisinės valstybės stiprinimui
Lietuvos kalėjimų tarnyba įgyvendino 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“, kurio veiklos padėjo tvirtą pamatą pokyčiams šalies bausmių vykdymo sistemoje ir įnešė svarų indėlį į teisingumo sistemos tobulinimą.
„Projekto metu pavyko pasiekti pagrindinius išsikeltus tikslus: sukurti Lietuvos bausmių vykdymo sistemos personalo profesinio rengimo, mokymo ir kompetencijų ugdymo sistemą, pagerinti nuteistųjų kalinimo ir resocializacijos sąlygas, darbuotojų darbo sąlygas“, – sako Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys.
Teisingumo viceministras Rokas Uscila atkreipė dėmesį į tai, kokią įtaką projektas „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ turėjo struktūrinių ir kokybinių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje įgyvendinimui.
„Projektas leido įdiegti ir plėtoti progresyvius bausmių vykdymo sistemos elementus, tokius kaip specializuotas elgesio keitimo programas, nepilnamečių rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimą, darbo su nuteistaisiais, kurie turi aukštą pakartotinio nusikalstamumo riziką, metodus ir kt. Projektas padėjo realizuoti naujai Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintus atvirumo principus ir užtikrinti konstruktyvų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip buvo kuriamos žmogaus teisių standartus atitinkančios bausmių vykdymo sąlygos. Svarbu, kad didžiausias dėmesys buvo skiriamas bausmių vykdymo sistemos darbuotojams, siekiant perimti dinaminio saugumo modelio taikymo patirtį Lietuvai. Šis projektas – tai puikus pavyzdys, padėjęs pasiekti kokybinių pokyčių Lietuvos kalėjimų ir Lietuvos probacijos tarnybose, kurie leidžia sustiprinti Lietuvos visuomenės saugumą“, – sako R. Uscila.
Per projekto laikotarpį įgyvendinti reikšmingi pokyčiai nuteistųjų resocializacijos srityje, diegtos reintegracijos priemonės nuteistiesiems. Perimant gerąją Norvegijos Karalystės partnerių patirtį, LKT Pravieniškių 1-ajame ir Vilniaus kalėjime buvo įsteigti vadinamieji TOG padaliniai, skirti linkusiems pakartotiniai nusikalsti asmenims, taip pat šiuose kalėjimuose įgyvendinti bandomieji dinaminio saugumo modeliai. Minėtose laisvės atėmimo vietose aktyviai įsitraukusios 6 nevyriausybinės organizacijos teikė pagalbą nuteistiesiems: vedė mokymus, ugdė socialinius nuteistųjų įgūdžius, teikė profesionalią pagalbą priklausomybės ligų turintiems asmenims, teikė individualias (psichologų, teisininkų ir kt.) konsultacijas, taip pat konsultavo bausmę atliekančius užsieniečius, padėjo jiems atkurti santykius su artimaisiais, kalėjimų erdves pritaikė užsieniečių poreikiams. Iš viso šiose NVO veiklose dalyvavo per 2300 asmenų.
Kartu su Lietuvos probacijos tarnyba buvo diegiamos elgesį keičiančios programos: pykčio valdymo, programa asmenims, vairavusiems transporto priemonę apsvaigus, ir asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviosiomis medžiagomis. Didelis dėmesys skirtas e-paslaugoms, alternatyvioms sankcijoms ir ypač elektroniniam stebėjimui: buvo pradėta modernizuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos informacinė sistema (KADIS), įdiegtas eSTART:AV įrankis, skirtas skaitmenizuoti jaunuolių iki 24 metų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procesą.
Vykdant projektą stiprintos kalėjimų ir probacijos personalo kompetencijos. Proveržis padarytas personalo profesinio rengimo, mokymo ir kompetencijų ugdymo srityje, tobulinant įgūdžius, sukuriant mokymo programas, besimokant ir gerinant Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įvaizdį. Projekto metu kalėjimų darbuotojams buvo surengti LUP lyderystės platformos mokymai bei dinaminio saugumo mokymai, kur dalyvavo 130 dalyvių. 2023 metais buvo išleistas ir praktikoje jau plačiai naudojamas „Dinaminės apsaugos taikymo laisvės atėmimo vietose metodinis vadovas“. Buvo organizuoti mokymai lektoriams, vyko stažuotės Lietuvoje ir Norvegijoje, įrengtas naujas darbuotojų mokymo centras Antaviliuose.
Gerinta resocializacijai skirtų patalpų infrastruktūra. Projektas prisidėjo ir prie Lietuvos pusiaukelės namų tinklo plėtros. Remiantis Norvegijos pavyzdžiu, Vilniuje, Pravieniškėse, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje atidaryti 8 pusiaukelės namai – tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės – bausmės atlikimo vieta, kur taikomos šiuolaikiškos ir efektyvios resocializacijos priemonės. Iš viso įrengtos 192 vietos. Strateginiai planai numato dar trijų pusiaukelės namų atidarymą Vilniuje, Kaune ir Utenoje.
Ateinančio finansinio projekto laikotarpio veiklas numatoma tęsti, toliau daug dėmesio skiriant darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir pritraukimui, darbo sąlygų gerinimui ir kitoms veikloms. Dėkojame visiems, prisidedantiems prie bausmių vykdymo sistemos augimo ir tobulėjimo.
Su pristatymu galite susipažinti čia.
Nuotrauka © J. Kalinsko