Apžvelgtas Norvegijos finansinės programos laikotarpis ir pasiekti rezultatai
Balandžio 3 dieną Vilniuje vyko baigiamasis seminaras, kurio metu apžvelgtas 2014-2021 m. Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos laikotarpis ir įvertinti pasiekti rezultatai.
Kartu su Lietuvoje viešinčia partnerių iš Norvegijos karalystės delegacija, vadovaujama Norvegijos pataisos tarnybų direktorato Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovo Kim Ekhaugen, Lietuvos kalėjimų, probacijų tarnybų, Teisingumo ministerijos atstovai aptarė pagrindinius 2014-2021 m. Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ rezultatus.
„Norvegijos finansinis mechanizmas reikšmingai prisidėjo prie pažangesnės bausmių vykdymo sistemos Lietuvoje, kuri paremta pagarba žmogaus teisėms ir teisingumu. Esame dėkingi norvegų partneriams už ilgametį bendradarbiavimą ir finansinę bei ekspertinę paramą“, - sako Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys.
Projekto metu Pravieniškių ir Vilniaus kalėjimuose buvo atidaryti du TOG skyriai, kur pagal Norvegijos karalystėje sukurtą modelį dirbama su linkusiais pakartotinai nusikalsti asmenimis. Tai – itin svarbus proveržis bausmių vykdymo sistemoje. Norvegijos finansinis mechanizmas reikšmingai prisidėjo prie pusiaukelės namų sistemos plėtros ir modernizavimo Lietuvoje – Lietuvoje pagal šią programą buvo atidaryti ir sėkmingai veikia keturi pusiaukelės namai, kiti pusiaukelės namai atidaryti pagal anksčiau veikusias programas. Programos įgyvendinimo laikotarpiu didelis dėmesys skirtas elektroniniam nuteistųjų stebėjimui. Elektroninio stebėjimo sistema Lietuvoje taikoma nuo 2012 m., o nuo 2020 m., įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšomis finansuojamą projektą, skirtą Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimui, įsigytos naujos pažangios technologijos, kurios leidžia užtikrinti nepertraukiamą asmenų priežiūrą didesniam nuteistųjų skaičiui. Nuo 2022 metų elektroninio monitoringo įrangos kiekis Lietuvoje buvo padidintas iki 1300 vnt. naujų elektroninio stebėjimo įrenginių – tuo padidinant prižiūrimų asmenų elgesio kontrolę bei efektyvinant teismo sprendimų įvykdymo efektyvumą, keitėsi pati elektroninio stebėjimo samprata – elektroninis stebėjimas tapo kompleksinė kontrolės ir resocializacijos priemonė, vykdant ne tik probaciją, bet ir kitas bausmes.
Projektas taip pat leido kelti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kompetencijas, dalyvauti jiems įvairiuose mokymuose ir stažuotėse Lietuvoje ir svetur. Projekto lėšomis pirmą kartą buvo atlikti Gyvenimo kokybės Vilniaus ir Pravieniškių 1-ajame kalėjime tyrimai, kurių tikslas – ištirti kalėjime esančių nuteistųjų gyvenimo kokybę ir darbuotojų darbo sąlygų kokybę bei pateikti siūlymus, kaip gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas kalėjime darbuotojams bei nuteistiesiems.
Per seminarą aptartos ir Lietuvos bausmių vykdymo sistemos priemonės, kurios galėtų būtų įgyvendintos pasitelkiant kito Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos laikotarpio paramą.
Atnaujinimo data: 2025-04-04
Taip pat skaitykite:
Kompetencijų ugdymo valdyboje įteikti įvadinio mokymo kurso baigimo pažymėjimai
Socialinis darbas kalėjimuose: poreikis, prasmė ir nauda
Sveikiname su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!
Kauno ir Marijampolės kalėjimuose lankėsi delegacija iš Ukrainos
Rumunijos kalėjimų tarnybos delegacija domėjosi Lietuvos bausmių vykdymo sistema